aptrūkėlis

aptrū́kėlis, -ė smob. (1) 1. apdriskėlis, apiplyšėlis, driskius: Čia buvo atejęs toks aptrū́kėlis Plng. Ko tu čia vaikščioji, aptrū́kėli! Rod. 2. kas aptrūkęs, apskilęs: Kokiądien aptrū́kėlis puodas jau pabaigs dienas Ds.